TĖTIS IR JO LIZDAS: ŠEIMOS DINAMIKA, II DALIS

Vėliau matyti, jog Bernard’as Olcott’as (kairėje) savo ūgiu praaugo savo vyresnįjį brolį Edward ‘ą (dešinėje).

Atsižvelgiant į tai, ką pasakė Tėtis, Michael’o išsikraustymas į Richmond Hill’ą, galima sakyti buvo truputį, kaip mes linkę XXI a. sakyti, “trollinimas”. Turiu omenyje, jog jis buvo linkęs sakyti piktinančius dalykus vien dėl malonumo sau (ir dėmesio) tam, kad pamatytų žmonių reakcijas. Tokių bruožų pas savo Tėtį nepastebėjau, ypač kai jis su amžiumi brendo.

Taigi, spėju, Tėtis nemėgo tokio švytinčio, spindinčio Michael’o veido, kurį aš taip mėgau vaikystėje. Priešingai, atrodo, kad Tėtis buvo nuolat kritikuojamas savo namuose tiek už realius, tiek už perdėtus trūkumus. Abiejų tėvų: ir mamos, ir Tėvo. Turėjo būti sunku. Tokioje nepalankioje padėtyje, kaip Avis Rent-A-Cars Tėtis turėjo pasistengti dar labiau. Read More

TĖTIS IR JO LIZDAS: ŠEIMOS DINAMIKA, I DALIS

Taigi, ką duoda šios visos vakarienės su mano Tėčiu, Seneliu, ko pasėkoje liko mažiau nei saldus “Sudie”? Kokia buvo kilmė visų tų piktų strėlių, skriejusių plačiai ir toli ir kodėl taip dažnai? Pats Tėtis buvo klasikinio elgesio su jo paties žmonėmis; jis niekada dėl jų nesiskundė, bent jau ne tiesiogiai.

Supratimas apie šią dinamiką atėjo per mano draugę Giedrę Kumpikas, Lietuvos nacionalinio fondo prezidentę ir Lietuviškosios radijo valandos New York’e vadovę. Ji man sako, kad Lietuvos-Amerikos bendruomenėje vyriausiasis sūnus užima ypatingą sureikšminimo ir palankumo vietą.

Michael’as ir Patricia Ollcott’ai turėjo du berniukus, Edward’ą ir Bernard’ą (eiliškumo tvarka). Ar buvo Edward’as labiau aukštinamas? Read More

MANO SENELIS IR DURYS Į SENĄJĮ PASAULĮ, II DALIS

Kad man būtų linksmiau, Michael’as pasakydavo kelis žodžius lietuvių ir rusų kalbomis. Dabar aš juos kartočiau ir bandyčiau įsidėmėti, kad paakinti savo draugus Floridoje, kurie, esu įsitikinęs, nėra dar nei sykio jų girdėję. Bet man pačiam atrodė, kad jų neįmanoma įsidėmėti. Vienintelis žodis, kurį galėjau ištarti buvo rusiškas žodis — “koshechka”, kuris reiškė nušiurusią katę. Tardamas jį jis plačiai išsišiepdavo.

Po vakarienės ir prieš desertą, Michael’as paduodavo naują penkių dolerių kupiūrą, taip kaip Dievas pateikė Mozei akmeninę plokštę su dešimt Dievo įsakymų. Ir kaip Mozė, aš buvau pervertas besididžiuojančio žvilgsnio žvelgiančio į mane iš aukščiau iš anapus vakarienės stalo. Niekas kitas taip į mane nėra daugiau žiūrėjęs. Visiškai staiga Tėtis stumteli mane ir paklausia “ką reikia pasakyti?”. Jis šiek tiek susierzindavo, lyg tartum nežinočiau gerų elgesio manierų (ar būčiau jas pamiršęs). Staiga išniręs iš savo susimąstymų, tardavau “Ačiū, Seneli”. Read More

MANO SENELIS IR DURYS Į SENĄJĮ PASAULĮ, I DALIS

Norint suprasti mano tėvą Bernard’ą Ollcott’ą kaip vyrą, turime atkreipti dėmesį į esminį personažą jo gyvenime. Taip kaip Andy Kaufman’as buvo komiko komikas, taip mano tėvas buvo tėvo kopija. Ir prieš analizuojant mano tėvo ir jo tėvo tarpusavio santykius, leiskite pasidalinti savo prisiminimais apie Michael’ą Ollcott’ą (mano senelį). Su manimi jis elgėsi kiek kitaip nei su savo sūnumi.

Michael’as Ollcott’as mirė 1972 m. vėlyvą vasarą, todėl mano prisiminimai apie jį išliko tik iš laikotarpio nuo vėlyvųjų 1960 iki ankstyvųjų1970 metų, kai buvau dar mažas vaikas. Tų laikų prisiminimų atskaitos taškas man atrodė maždaug taip: nuo 7 iki 14 metų berniukas, kurio gyvenimas padalintas tarp mokyklos centrinėje Floridoje (Mamos namai) irNew York’o miesto (mano Tėčio namai) vasaromis . Žinoma, tokį dvipusį egzistavimą tarp dviejų valstijų tuo metu laikiau normaliu, tačiau žvelgiant atgalios taip anaiptol nebuvo. Aš migravau nuo vienos konservatyviausios valstijos visoje JAV (Orange County, Florida) iki pačios liberaliausios (New York’o apskritis, kitaip žinomas kaip Manhattan’as). Vėlyvaisiais 1960-aisiais. Ar reikia dar ką nors bepridurti? Read More

VAKARAS MIESTE, 1949 M. PIRMOJI ŽMONA

1949 m. lapkričio 17 d. Bernard’as Olcott’as ir jo pirmoji žavingoji žmona Patricia Terry iš Larchmont’o (New York valstija) nusprendė praleisti vakarą mieste. Iš dryžuotų minkštasuolių, spėju, jie yra „El Morocco“ restorane, bet Patricia pasakojo, kad jie eidavo tiktai į „The Stork Club“ ir „21“ restoranus.  Bet kokiu atveju, tai yra viena iš mano mėgstamiausių tėčio nuotraukų, nes joje jis atrodo nuoširdus, susidomėjęs, dalyvaujantis ir labai elegantiškas.

Patricia buvo pirmoji tėčio žmona iš penkerių vedybų ir penkerių skyrybų. Antroji žmona – jauna mergina iš Quebec miesto, Kanadoje – mano mama Michele. Trečioji – taip pat užsienietė, vardu Graciela, šį kartą iš Guayaquil’io miesto, Ekvador’o, mano sesers Viktorijos mama. Kaip ir Patricios, ši santuoka truko neilgai, apie tris metus.  Paskutinės dvejos vedybos buvo su vietinėmis merginomis. Gloria iš Bay Ridge ir Stony Brook iš Long Island’o, mano sesers Blair mama, ir paskutinioji santuoka –  su Rosemary iš New Jersey valstijos Metuchen miesto. Tėtis buvo didelis romantikas, bet po jungtuvių jis neturėjo jokio supratimo apie vedybinį gyvenimą. Tiesą sakant, galiu teigti, jog tėtis tiesiog neapkentė moterų. Pavyzdžiui, jis niekada nekalbėjo apie savo motiną, paslaptingą panelę “Patricia Regas”. Aš naudoju kabutes, nes ji buvo imigrantė iš Lietuvos, kaip ir jo tėtis, ir aš neturiu jokių duomenų apie jos tikrąjį vardą. Visiškai nieko. Bet daugiau apie tai pakalbėsime vėliau . Read More