Norint suprasti mano tėvą Bernard’ą Ollcott’ą kaip vyrą, turime atkreipti dėmesį į esminį personažą jo gyvenime. Taip kaip Andy Kaufman’as buvo komiko komikas, taip mano tėvas buvo tėvo kopija. Ir prieš analizuojant mano tėvo ir jo tėvo tarpusavio santykius, leiskite pasidalinti savo prisiminimais apie Michael’ą Ollcott’ą (mano senelį). Su manimi jis elgėsi kiek kitaip nei su savo sūnumi.

Michael’as Ollcott’as mirė 1972 m. vėlyvą vasarą, todėl mano prisiminimai apie jį išliko tik iš laikotarpio nuo vėlyvųjų 1960 iki ankstyvųjų1970 metų, kai buvau dar mažas vaikas. Tų laikų prisiminimų atskaitos taškas man atrodė maždaug taip: nuo 7 iki 14 metų berniukas, kurio gyvenimas padalintas tarp mokyklos centrinėje Floridoje (Mamos namai) irNew York’o miesto (mano Tėčio namai) vasaromis . Žinoma, tokį dvipusį egzistavimą tarp dviejų valstijų tuo metu laikiau normaliu, tačiau žvelgiant atgalios taip anaiptol nebuvo. Aš migravau nuo vienos konservatyviausios valstijos visoje JAV (Orange County, Florida) iki pačios liberaliausios (New York’o apskritis, kitaip žinomas kaip Manhattan’as). Vėlyvaisiais 1960-aisiais. Ar reikia dar ką nors bepridurti?

Orlando vėlyvaisiais 1960-aisiais, prieš pasirodant Disney, buvo galima sakyti apmiręs miestas, kuriame tik vienas arklys ir tas miegantis. Savaitgalio linksmybėms mano klasiokai iš pradinės mokyklos gaudydavo varles ar šaudydavo zuikius. Aš, žinoma, iš kitų vaikų išsiskyriau ir buvau keistuolis. Kai būdavo nuobodu mokykloje (kas pasitaikydavo dažnai), aš spoksodavau į didžiulius žemėlapius ant sienos ir stengdavausi juos įsidėmėti. Kingston’as, jūs sakot? Aš žinojau kaip jį surasti žemėlapyje pietinėje Jamaikos salos dalyje.

Apsilankymas pas senelį buvo egzotiškas nuotykis vaikui, kuris Floridos motelyje praleisdavo 9 mėnesius metuose. Pavyzdžiui, aš net nežinojau kas tokie yra žydai. Kai išgirdau iš savo mamos antisemitinį komentarą apie juos, taip, man buvo smalsu. Kas gi tie baisūs žmonės? Paprašiau jos, jog ji parodytų man vieną tokį mokykloje, ką ji ir padarė, pasakydama to vaiko vardą. Sekančią dieną aš ilgai jį stebėjau. Paaiškėjo, kad jis buvo protingiausias ir linksmiausias vaikas mokykloje. Niekada nesupratau antisemitizmo.

Kad ir kaip ten bebūtų, aš gyvenau gyvenimą, kuris buvo šiek tiek atokus. Ir labai troškau ištrūkti. Maniau, jog mano senelis ir jo egzotiškoji kultūra iš mistinės Europos šalies galėtų būti mano išeitis.

Norėdami aplankyti senelį, mano Tėtis ir aš važiuodavome “retromobiliu” primenančiu karietą, kurie turi vadinamuosius “pelekus” ant galinės automobilio dalies, ir kuriais jis važinėjo 1960-aisiais. Kai kurie iš šių laivų turėjo automatinės transmisijos mygtukus. Kertant Queensboro tiltą iš Manhattan’o šie vizitai būtų vieni iš nedaugelio kartų, kai aš norėčiau žengti į Queens užkampius, kaip vaikas, kuris žinojo tik tiek, kad tai gera vieta pamatyti lėktuvus. Tai buvo visiška tiesa apie Michael’o namus South Ozone parke – jie buvo tiesiai po artėjimo tūpimo trajektorija už kilimo ir tūpimo tako 13L JFK! Parkuojant automobilį norėdavau pažvelgti į lėktuvus skrendančius 500 pėdų virš galvos. Riaumojimas sudrebindavo viską. Šaunu, maniau, bet gal šiek tiek per garsiai.

Michael’as gyveno viename iš tipinių eilėmis pastatytų namų. Paradinis įėjimas buvo su deimanto formos langais ir orų nugairinto medžio durimis atsiduodančiomis pelėsio kvapu, kuris užpildydavo visą namą. Michael’as pakviestų mus vidun kartu su savo žmona (mano tėčio pamote) Constance. Lydėdama iki valgomojo kambario stalo apšviesto fluorescensinės šviesos, ji kreiptųsi į mane “Jimooks” ir paklaustų ko norėčiau išgerti. Per pirmąjį vizitą, savo Tėčio paklausiau, ką reiškia “Jimooks”, o jis mirktelėjes man atsakė, kad tai aš! Jei jūs paklaustumėte…

Imbierinis alus būdavo patiekiamas riebiais pirštais ištepliotoje stiklinėje. Kai vėliau apie tai užsiminiau savo Tėčiui, jis pasakė, kad pas Constance labai prastas regėjimas ir ji jos negalėjo tinkamai išvalyti. Mano Tėtis ir senelis daug kalbėdavo ir pamenu juos daug kartų minint Jamaiką. Aš svarsčiau ar jie turėjo omeny Montego Bay ar Negril, bet iš tiesų tai reiškė kaimynystę Queens’e! Jamaica Queens buvo vieta, kur šeima gyveno prieš keleta metų ir kur mano Tėtis lankė mokyklą.

Aš paklausiau savo Tėčio apie mūsų šeimos šaknis praeityje. Pavyzdžiui, man buvo gerai žinoma Quebec šeimos šaknys iš Mamos pusės, kurios man atrodė pakankamai egzotiškos. Tačiau mano Tėtis man nieko nesakė – jis pareiškė, kad pasiteiraučiau senelio. Todėl taip ir padariau. Michael’as labai dėl to nudžiugo ir jo atsakymas paskatino pasidomėti kita vieta žemėlapyje – Lietuva! Kai paklausiau jo tikslios pavardės, senelis vėl visas suspindėjęs tarė – “Arlauskas”.

Tuo metu nepavyko įsiminti pavadinimo (šalies – aut. past.) iš karto, tačiau pirmai progai pasitaikius, peržiūrėjęs žemėlapius suradau šią Baltijos šalį tarp Lenkijos ir Suomijos. Tai buvo keista. Europoje? Taip. Tačiau žemėlapyje nuspalvinta viena spalva kartu su didžiule erdve už jos visoje Europoje ir Azijoje po grėsmingais inicialais “TSRS”. Tai buvo nepriklausoma valstybė prieš II-ąjį Pasaulinį karą, bet paskui ji tapo viena iš daugelio Stalino karo trofėjų.