APIE BERNARDĄ OLCOTTĄ IR ŠĮ DIENORAŠTĮ

My Dad and I, Christmas Day 1961 at our apartment, 1050 Fifth Avenue, New York City.

My Dad and I, Christmas Day 1961 at our apartment, 1050 Fifth Avenue, New York City.

Mano tėtis ir aš Šv.Kalėdų dieną 1961 metais  mūsų namuose, 1050 Fith Avenue, New York’e 

Susirinkite drauge, o  mano sesės ir broliai, ir šlovinkite šį pasakojimą apie pakilimą ir pralaimėjimą, žmonas, buvusias žmonas, nemokamą automobilių stovėjimą, pasaulinį verslą, technologijas, luditizmą, šlovę, Amerikos taurę ir dulkes. Kiekvienam pagal skonį.

Šis dienoraštis yra apie realųjį Horacijų Algerą – mano tėvą Bernard’ą Olcott’ą. Mano tėtis buvo žavus, juokingas ir laimingas žmogus.

Kas mane labiausiai jame žavėjo, tai jo humoro jausmas ir išskirtinis dėmesys švietimui. O taip, tėtis turėjo išskirtinį humoro jausmą, kurį aš bandau atkartoti kiekvieną dieną. Kalbant apie švietimą, tai buvo jo raktas į išsigelbėjimą iš nelaimingų, niūrių ir varganų namų. Tai yra šeimos vertybės, atėjusios su mano tėčiu, kurias aš perduosiu savo vaikams ir kitoms Olcott’ų kartoms. Ir jie tai puikiai supranta.

Bet sugrįžkime atgal prie 10 000 km ilgio santraukos – mano tėčio gyvenimo. Jis gimė 1918 m. rugpjūčio 25 d. Jamaikoje, Queens’e labai kuklioje lietuvių imigrantų šeimoje. Jo tėvas Mikas Arlauskas išvyko iš nuskurdusios Lietuvos miesto Varėnos 1914 m. ir atvyko į Ellis salą New York’e, kaip Michael’as Olcott’as. Po 5 metų jis vedė kitą Lietuvos emigrantę Patricia Regas (realus ar pilnas vardas nežinomas), pradėjo dirbti New York’o Policijos Departamente pareigūnu ir susilaukė dviejų sūnų – Edvardo ir Bernardo (minėtu eiliškumu).

Baigęs Jamaikos vidurinę mokyklą, Bernardas keliavo į Palestiną kaip prekybinių laivų jūrininkas, baigė Cooper koledžą su pagyrimu kaip elektros inžinierius. Kelis kartus vedė moteris iš aukštuomenės, išsiskyrė penkis kartus, parašė keturis ar daugiau patentų, apsikeitė laiškais su Albert’u Einštein’u ir Bernard’u Baruch’u, sukūrė pelningą tarptautinį verslą – novatorišką patentų anuiteto mokesčių mokėjimo paslaugą, tada patyrė siaubingą demenciją, kuri atėmė iš jo nemažai asmeninės laimės. Bernard’as Olcott’as mirė 2006 m.gruodžio 30 d., Palisades Pagrindinėje ligoninėje, Šiauriniame Bergen’e, New Jersey.

Iki šios dienos (2015 m. vasario 17 d.) Bernard’o Olcott’o turto paveldėjimo klausimas vis dar neišspręstas.

Jo gyvenimo istorija, žinoma, yra labai svarbi jo šeimai, t.y. man ir mano dviem seserims, bet sujungti šios nuostabios sėkmės skirtingus elementus dėl daugybės prabėgusių metų yra sunku. Jei imigranto sūnus gali tiek pasiekti, tuomet gal yra vilties ir mums visiems. Ir jei jis gali prarasti tiek daug, gal ši istorija yra gera pamoka mums visiems, kaip reikia būti atsargesniems.

Šiuose puslapiuose pasistengsiu visai šiai istorijai suteikti prasmę.

BO JBO in Weehawken 1983

Mano tėtis ir aš, 1984 metų vasarą New Jersey valstijoje.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s